Festivalis „Operetė Kauno pilyje“ – su lietuvybės ženklu

Artėjant Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai tradiciškai į didžiuosius koncertus nuostabioje upių santakoje kviečia tarptautinis festivalis “Operetė Kauno pilyje”.


 

Šiais metais festivalis kartu su viso pasaulio lietuviais mini Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir visus renginius skiria šiai iškiliai progai. Koncertuose skamba tik lietuviška muzika – organizatoriai Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra, Benjaminas Želvys ir Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė renginių programoms surinko gražiausią jos puokštę.

“Vytis” ir “Pilies muzika”

Liepos 5 d. pirmojo didžiojo koncerto įžanga šiemet ypač iškili – atidengiama Arūno Sakalausko skulptūra “Vytis”, tapsianti svarbiu Kauno kultūriniu ir visuomeniniu akcentu. Iškilmėse dalyvaus garbūs Lietuvos ir Kauno politikai, visuomenininkai, kultūrininkai, į šventę kviečiami visi palaikiusieji ir pritarusieji iniciatyvai įkurdinti “Vytį” būtent mūsų mieste.

Po iškilmingos skulptūros atidengimo ceremonijos visi laukiami tradicinėje didžiųjų festivalio renginių erdvėje, kur vyks koncertas “Pilies muzika”. Kauniečiai ir miesto svečiai, iškilmių dalyviai kviečiami pasigėrėti lietuviškos sceninės muzikos – operos, miuziklo, taip pat originalių liaudies dainų – retrospektyva.

Puikias arijas, duetus, ansamblius, choreografines kompozicijas žiūrovams dovanos gausus būrys dainininkų, vokalinė grupė ir šokėjai. Koncerte išgirsime ir akademinės muzikos grandų, ir pirmuosius žingsnius scenoje tik žengiančių jaunųjų dainininkų, kuriems šis festivalis dažnai tampa tramplinu į sėkmingą karjerą: Vytautą ir Eglę Juozapaičius, Laimoną Pautienių, Ramintą Vaicekauskaitę, Gitaną Pečkytę, Mindaugą Zimkų, Tomą Ladigą, Kristiną Siurbytę, Kęstutį Alčauskį, Raimondą Baranauską, Mariją Arutiunovą, Ievą Goleckytę, Ivetą Kalkauskaitę, Ingridą Kažemėkaitę, Andrių Apšegą, Žaną Voronovą, Povilą Padleckį. Lengvesnės lietuviškos muzikos spalvų pateiks publikos numylėtiniai Paulius Bagdanavičius ir Martynas Kavaliauskas.

Kaip ir kasmet, dalyvauti buvo kviečiami ir užsienio atlikėjai, tačiau jiems pateikta sąlyga – dainuoti lietuviškus kūrinius lietuvių kalba.

Staigmenos ir premjeros

Vienas festivalio organizatorių B.Želvys, paklaustas apie staigmenas žiūrovams, pasakojo, kad, kaip ir kasmet, dalyvauti buvo kviečiami ir užsienio atlikėjai, tačiau jiems pateikta sąlyga – dainuoti lietuviškus kūrinius lietuvių kalba. Tai buvo didelis iššūkis užsieniečiams, ir įgyvendinti šį prašymą išdrįso tik ukrainietis Igoris Levenecas bei latvė Sonora Vaicė.

Koncerto režisierius Kęstutis S.Jakštas pasidžiaugė, kad pilies erdvėje vėl griaudės žymūs Lietuvos roko atlikėjai, akompanuojant simfoniniam orkestrui. Šiais metais ir vėl pamatysime Jeronimą Milių, jau ne pirmą kartą festivalio scenoje pristatantį naujus savo kolegos Enriko Slavinskio kūrinius. Šį kartą klausysimės roko baladės “Brolis už brolį” premjeros – dainą simfoniniam orkestrui ir ritmo grupei aranžavo dirigentas Jonas Janulevičius.

Minėti užsienio dainininkai jau ne primą kartą dalyvauja festivalio koncertuose – puiki atmosfera, nuoširdus publikos palaikymas gal ir buvo ta paskata dainuoti lietuvybės šventėje. Kijevo nacionalinio operetės teatro solisto I.Leveneco puiki sceninė išvaizda, geras balsas, profesionalumas ir aukštas atlikimo meistriškumas buvo puikiai įvertinti įvairiuose šalies dainininkų konkursuose, muzikiniuose festivaliuose. Latvių sopranas S.Vaicė – Latvijos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, keletą kartų tapo geriausia Latvijos metų soliste. Ji kviečiama dainuoti Talino ir Štutgarto operos teatruose, gastroliavo Sidnėjaus operos festivalyje, Miuncheno, Romos, Vysbadeno, Maskvos Didžiajame operos teatruose.

Publikai lietuviškų perlų paruošė ir vokalinis ansamblis, vadovaujamas Rasos Vaitkevičiūtės, choreografines kompozicijas šoks ir dainininkų pasirodymus papuoš jaunieji Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) šokėjai Sandra Lavrenovaitė, Martyna Meškauskaitė ir Raimondas Šibakovskis, ilgametis teatro šokėjas, choreografas Gintaras Visockis.

Be V.Noreikos

Festivalio jungtiniam simfoniniam orkestrui diriguos įspūdingas būrys dirigentų – trys svečiai: Aleksejus Vasiljevas (Rusija), Oksana Madaraš (Ukraina), Erkis Pehkas (Estija) ir trys lietuviai: Jonas Janulevičius (vyr. dirigentas), Julius Geniušas ir Virgilijus Visockis.

Koncertą ves aktorius Gintaras Mikalauskas, nepamainomas nuo pat pirmojo festivalio 2001 m. – ne tik pristatantis atlikėjus žiūrovams, bet ir sušildantis bei uždegantis publiką tik jam būdingu humoru. Jam talkins dainininkė Ieva Vaznelytė.

Septynioliktąjį kartą vykstantis festivalis šalia džiugių akimirkų įsimins ir skaudžios netekties ženklu – didžiuosiuose koncertuose prie pilies nebeskambės maestro Virgilijaus Noreikos balsas. Ššešiolika metų iš eilės visų mylimas iškiliausias Lietuvos tenoras festivalio auditorijos emocijų viršūnę sukeldavo finaline daina – “Barinkajaus kupletais” iš Johanno Strausso operetės “Čigonų baronas”. Audringų ovacijų lydimi ir didžiulės minios kartu dainuojami kupletai buvo tapę tradicine festivalio puošmena.

Sunku įsivaizduoti festivalį “Operetė Kauno pilyje” be maestro – jo galingas tenoras užbaigdavo didžiuosius koncertus prie pilies netgi tada, kai jau kamuojamas sunkios ligos, atlaikęs kelias operacijas atsisakydavo dalyvauti kituose, iš anksto planuotuose koncertuose.

Šiais metais “Barinkajaus kupletus” kaip šviesų maestro sceninio žavesio prisiminimą dainuos jo mokiniai.

Valstybės dienos akcentai

Liepos 6-ąją, akcentuodami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, festivalio dalyviai ir žiūrovai drauge su viso pasaulio lietuviais sugiedos “Tautišką giesmę”, o po jos skambės festivalio svečio – Kauno valstybinio muzikinio teatro kūrybinėmis pajėgomis į sceną sugrąžinta Jurgio Karnavičiaus opera “Radvila Perkūnas”. Teatras šią operą pristatė šių metų vasario 15 d., o nesuskubusieji į premjerinius spektaklius turės puikią progą dabar išvysti festivalio “Operetė Kauno pilyje” scenai adaptuotą operos versiją.

Operos siužeto centre – dvi konfrontuojančios Lietuvos didikų giminės, Radvilos ir Chodkevičiai, nepaisant religinių nesutarimų ir turtinių interesų, kilus grėsmei pasiryžusios susivienyti dėl tėvynės gerovės ir laisvės. Pasak operos režisieriaus Kęstučio S.Jakšto, “šiandieninė situacija labai panaši į buvusią 1600 m.: turime išorinių grėsmių, ryškią politinę nesantaiką ne religiniu, o ambicijų pagrindu. Pagrindinę operos mintį – ar mums reikia aukų, kad vėl taptume vieningi – ko gero, išgirs kiekvienas žiūrovas, nes gražiausiai ir ryškiausiai ji atskleidžiama žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio dainuojamais žodžiais – “kalbėtis turim, tartis”.” Tokia tematika puikiai atliepia visus metus švenčiamo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio dvasią ir pasitarnauja gaivinant istorinę didingos Lietuvos praeities atmintį.

Pagrindines partijas festivalinėje operoje “Radvila Perkūnas” dainuos Tomas Ladiga, Raminta Vaicekauskaitė, Mindaugas Zimkus, Rūta Zaikauskaitė, Raimondas Baranauskas, Žanas Voronovas, Marija Arutiunova, Giedrius Prunskus, Andrius Apšega.

Linkėjimai iš Estijos

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga lietuvius ir festivalį “Operetė Kauno pilyje” sveikins Estijos, šiemet taip pat mininčios šimtmetį, meninis kolektyvas – Tartu bigbendas. Ne tik Estijoje, bet ir už jos ribų žinomas kolektyvas koncertuos liepos 6 d. Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje.

Tartu bigbendas, šiemet švenčiantis dvidešimtmetį, vienija jaunus muzikalius žmones, kurių specialybės visai nesisieja su muzika (pavyzdžiui, jūrų biologija, kraštovaizdžio dizainas ar finansų vadyba), tačiau jų širdys plaka džiazo ir svingo ritmu.

Bigbendą įkūrė džiazmenas Loitas Lepalaanas. Šiuo metu jam vadovauja kylanti estų džiazo muzikos žvaigždė Lauris Kadalippas. Per 20 gyvavimo metų kolektyvas išbandė įvairius stilius – estų folklorą, lotyniškus ritmus, klasikinį džiazą, modernųjį suomių ir vokiečių džiazą, jų repertuare yra ir latvių kūrinių, Ellos Fitzgerald dainų. Bigbendas dalyvavo daugybėje festivalių Estijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Latvijoje ir Lietuvoje. 2016 m. 20-ajame tarptautiniame bigbendų konkurse Hofdorpe (Nyderlandai) “Corendon MeerJazz” kolektyvas užėmė trečiąją vietą.

Šiais metais festivalis tęsia bendradarbiavimą su Baltijos muzikos akademija. Čia susitinka muzikuoti ir dalytis profesinėmis paslaptimis įvairūs instrumentalistai, solistai, chorų kolektyvai. Šio bendradarbiavimo rezultatas – rugpjūčio 24 d. Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje skambės koncertinis Piotro Čaikovskio operos “Eugenijus Oneginas” atlikimas. Dainuos Lietuvos, Latvijos, Estijos dainininkai, choras, grieš Baltijos šalių ir Sankt Peterburgo jaunimo simfoninis orkestras, diriguos Aleksejus Vasiljevas (Rusija).

Rudeniop festivalio žiūrovų laukia susitikimas su mažųjų scenų koncertinėmis programomis: “Lietuvių autorių sakralinė muzika”, “Lietuviškų miuziklų vakaras”, “Lietuviškų romansų popietė”.


Festivalio renginiai prie Kauno pilies

Liepos 5 d.

18.30 val. – skulptoriaus Arūno Sakalausko “Vyčio” atidengimo iškilmės Kauno pilies kieme.

20 val. – koncertas “Pilies muzika”.

Liepos 6 d.

20.45 val. – renginio atidarymas.

21 val. – “Tautiškos giesmės” giedojimas.

J.Karnavičiaus opera “Radvila Perkūnas”.

Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje

Liepos 6 d.

21 val. – “Tautiškos giesmės” giedojimas, Tartu bigbendo koncertas.

Lina Stankevičiūtė